18
1 Ir jis pasakė jiems palyginimą apie būtinumą visada melstis ir nepailsti, 2 sakydamas: „Viename mieste buvo vienas teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir * „nepaisė“ – Arba „negerbė“.nepaisė † „žmonių“ – gr. vns. kuopinis dkt., „žmogaus“.žmonių; 7 Ir argi Dievas neįvykdys keršto už savo išrinktuosius, kurie dieną ir naktį jam šaukia, ir jų atžvilgiu jis ilgai ‡ „pakenčia“ – Arba „laukia“.pakenčia? 9 Ir jis pasakė šitą palyginimą kai kuriems, kurie pasitikėjo savimi, kad yra teisūs, o § „visus kitus“ – Arba „likusius žmones“.visus kitus niekino: 10 „Du žmonės nuėjo aukštyn į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas. 11 Fariziejus atsistojęs šitaip meldėsi * „sau“ – Arba „apie save“, „savo naudai“, „į save“.sau: ‚Dieve, dėkoju tau, kad nesu kaip † „visi kiti“ – Arba „likusieji“.visi kiti žmonės – plėšikai, neteisūs, svetimautojai arba va kaip šis muitininkas. 12 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę nuo visko, ką gaunu.‘ 13 O muitininkas, stovėdamas atokiai, net neturėjo noro savo akių pakelti į dangų, bet ‡ „mušėsi į krūtinę“ – T. „mušė į savo krūtinę“.mušėsi į krūtinę, sakydamas: ‚Dieve, § „būk gailestingas man“ – Arba „mano labui numaldyk savo rūstybę“. Tas pats gr. žodis vartojamas Hbr 2:17 eilutėje. Muitininkas suprato, kad vienintelė viltis jam buvo tai, kad Dievo rūstybė būtų nukreipta į jo vietoj užimančią auką.būk gailestingas man, nusidėjėliui!‘ 14 Sakau jums: šitas nuėjo žemyn į savo namus išteisintas, ne anas, nes kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, bet kas save žemina, bus išaukštintas.“ 16 Bet pasišaukęs juos Jėzus tarė: „Leiskite vaikučiams ateiti pas mane ir jiems nedrauskite, nes tokių yra dangaus karalystė. 18 Ir vienas valdytojas jo paklausė, sakydamas: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“ 19 O Jėzus jam tarė: „Kodėl mane vadini geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. 25 nes lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę.“ 27 O jis tarė: „Tie dalykai, kurie neįmanomi žmonėms, yra įmanomi Dievui.“
*18:2 „nepaisė“ – Arba „negerbė“.
†18:2 „žmonių“ – gr. vns. kuopinis dkt., „žmogaus“.
‡18:7 „pakenčia“ – Arba „laukia“.
§18:9 „visus kitus“ – Arba „likusius žmones“.
*18:11 „sau“ – Arba „apie save“, „savo naudai“, „į save“.
†18:11 „visi kiti“ – Arba „likusieji“.
‡18:13 „mušėsi į krūtinę“ – T. „mušė į savo krūtinę“.
§18:13 „būk gailestingas man“ – Arba „mano labui numaldyk savo rūstybę“. Tas pats gr. žodis vartojamas Hbr 2:17 eilutėje. Muitininkas suprato, kad vienintelė viltis jam buvo tai, kad Dievo rūstybė būtų nukreipta į jo vietoj užimančią auką.