11 Ir jis jiems tarė: „Jums yra duota * „suprasti“ – Arba „žinoti“.suprasti Dievo karalystės slėpinį, bet † „už ribų“ – Arba „išorėje“, „lauke“; t. y. kurie nėra Kristaus kaimenės garde. Plg. Kol 4:5.už ribų esantiems visi šitie dalykai būna pateikiami palyginimais, 12 kad ‡ „regėdami […]“ – Plg. Iz 6:9-10.regėdami jie regėtų, bet § „nesuprastų“ – Arba „nematytų“, bet gr. žodis εἴδω (eido) gan dažnai reiškia „suvokti“, „suprasti“. Plg. Mt 13:14; Mk 12:28; Lk 9:47; Jn 6:26; Apd 14:9, 28:26.nesuprastų, ir klausydami jie klausytų, bet nesusigaudytų, kad kartais jie neatsiverstų, ir nuodėmės nebūtų jiems atleistos. 33 Ir daugeliu tokių palyginimų jis kalbėjo jiems žodį, kiek jie * „pajėgė klausytis“ – Plg. Jn 6:60; 8:43; Jer 6:10, Apd 7:51, Rom 8:7-8.pajėgė klausytis.

35 Ir tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis sako jiems: „Persikelkime į kitą pusę. 36 Ir paleidę minią, jie paima jį su savimi taip, kaip jis buvo valtyje. O † „jį lydėjo“ – Arba „buvo su juo“.jį lydėjo ir kitos valtelės. 37 Ir pakyla didžiulis viesulas, ir bangos taip daužiasi į valtį, kad ‡ „jį jau semia“ – T. „jis jau semiasi“.ją jau semia. 38 O jis buvo laivo laivagalyje, miegantis ant pagalvės. Ir jie pažadina jį, ir sako jam: „Mokytojau, ar tau nerūpi, kad mes žūstame?“ 39 Ir pabudęs jis sudraudė vėją ir prabilo į jūrą: „Nutilk, nurimk!“ Ir vėjas liovėsi, ir pasidarė visiškai ramu. 40 Ir jis tarė jiems: „Kodėl jūs tokie bailūs? Kaipgi yra, kad neturite tikėjimo? 41 Ir § „jie labai išsigando“ – Arba „juos pagavo didžiulė baimė“; t. „jie bijojo didžiule baime“.jie labai išsigando ir sakė vienas kitam: „Kas gi yra šitas, kad net vėjas ir jūra jo klauso?“