6 Tu ją apdengei gelme kaip drabužiu, vandenys stovėjo virš kalnų. 7 Tau barantis jie bėgo, nuo tavo griaustinio balso jie išskubėjo. 8 Kalnai pakilo, nusileido slėniai į vietą, į kurią jiems pastatei pamatą. 9 Tu nustatei ribą: jie negali peržengti, jie nebegali sugrįžti žemės apdengti. 19 Jis padarė mėnulį * „laikams nustatyti“ – Arba „nustatytiems laikams“, „laikams žymėti“. Hbr žodis, kuris čia išverstas „laikams nustatyti“ rodo į nustatytą vietą arba nustatytą laiką.laikams nustatyti; saulė † „žino, kada nusileisti“ – Hbr. „savo nusileidimą“.žino, kada nusileisti. 24 Viešpatie, kokia daugybė tavo darbų! Savo išmintimi juos padarei! Tavo kūrinių pilna žemė! 31 VIEŠPATIES šlovė ‡ „pasiliks“ – Arba „būna“.pasiliks per amžius, VIEŠPATS džiaugsis savo § „darbais“ – Arba „kūriniais“.darbais. 33 Giedosiu VIEŠPAČIUI, kol gyvas būsiu, giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvuos manasis aš. 34 Tebūna malonus mano apmąstymas apie jį, aš džiaugsiuosi VIEŠPAČIU.